KITOSE VALSTYBĖSE ANTRAMEČIAVIMAS PASITEISINA,
O LIETUVOJE JO VEIK NEBELIKO
GINTARAS SARAFINAS (žurnalo „Reitingai“ redaktorius)
Skirtingi tarptautiniai tyrimai liudija, kad klasės kurso kartojimo praktika (tai yra palikimas antriems metams) plačiai paplitusi daugelyje Europos šalių. Net 12 valstybių bent kartą klasės kursą kartojusių 15-mečių dalis gerokai viršijo 10 proc., o keturiose valstybėse – net 25 procentus.
Mūsų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didžiuojasi, kad Lietuva šiuo požiūriu yra tarp lyderių ir pas mus antramečiavimo veik nebelikę – kalbant visai tiesiai, tik 2 proc. 15-mečių yra tekę bent kartą kartoti klasės kursą.
Palyginti su padėtimi prieš 2-3 dešimtmečius, Lietuvoje vaizdas labai smarkiai pasikeitęs ir antramečiavimo atvejų sumažėjo daugybę kartų.
Tačiau neaišku, ar tuo reikėtų džiaugtis, ar dėl to liūdėti. Nes Vakarų Europoje manoma, kad kurso kartojimas pasiteisina, o mūsų šalyje bandoma aiškinti, esą tai mažina švietimo teisingumą.
Tačiau iš tikro švietimo neteisingumą liudija ne pats kurso kartojimas, o kas paliekami antramečiauti. Ir čia Lietuva jau tikrai neatrodo solidžiai. Mūsų šalyje daugumą paliktųjų kartoti kurso sudaro specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turintys vaikai. O tai nėra gerai. Palikti antramečiauti vaikus su SUP nėra jokios prasmės: tai ir neteisinga, ir nehumaniška, ir rezultatai paprastai būna minimalūs”, – įsitikinęs Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.
Tad kam šiais laikais labiausiai pasiteisintų pakartoti kursą? Tai veikia ir gerų rezultatų duoda tik pradiniame etape, tai yra nuo 1 iki 4 klasės, – mano Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė. O progimnazijos etape, kai vaikams prasideda paauglystė, antramečiavimo trūkumų išryškėja jau daugiau nei privalumų, nes tokie vaikai ima trikdyti drausmę, priešintis, kovoti ir trukdyti aplinkiniams.
 |
Jai pritaria Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos vadovas Artūras Čepulis: „Taip, daug naudos kurso kartojimas duoda pirmose klasėse, ypač jeigu vaikas mokyklą pradeda lankyti šešerių ir mokantis paaiškėja, kad jam stinga brandos. Ir tai nėra joks pažeminimas: štai ir mes turime atvejį, kai vaikas baigė pirmą klasę, o vėliau kartojo kursą antrus metus, bet dabar jis studijuoja magistrantūroje aukštojoje mokykloje. Dėl vyresnio amžiaus mokinių antramečiavimo reikia spręsti individualiai. Nes jeigu j aukštesnę klasę perkeliami visi vaikai, kad ir kaip jie mokosi ar nesimoko, veltėdžiams atsiranda argumentas aiškinti: ,,O kodėl turėčiau stengtis, vis tiek perkelsite į kitą klasę.” Taigi, kartais ir vyresnėse klasėse vieną kitą „veikėją“ verta palikti antramečiauti, tai supurto visą mokyklos bendruomenę ir atsiranda interesas stengtis. „Būtent, – antrina pedagogas, ilgametis mokyklos vadovas Miša Jakobas. – Ir šiais laikais tikrai vertėtų antriems metams palikti akivaizdžius tinginius, kurie praleido daugybę pamokų, kurie mokykloje nieko neveikė ar vykdė destrukciją, kurie demonstratyviai nesimokė ir kitus skatino taip daryti. Tai mokykloms suteiktų daugiau sveikatos ir ramybės, o daugumai mokinių – daugiau motyvacijos. |
Kodėl šiais laikais mokyklos dažniausiai vengia palikti vaikus antramečiauti? Todėl, kad jos patiria spaudimą iš savivaldybės, iš švietimo skyriaus, iš ministerijos. Mat didelis paliktųjų kartoti kursą skaičius rodo nepažangą. O juk nei viena mokykla nenori atrodyti nepažangi, nenori gadinti gražios statistikos, tad visi ir maivosi: popieriuje rodo kasmetinę pažangą, tempia vaikus už ausų į aukštesnę klasę, net ir tuos, kurie turi po keletą neigiamų įvertinimų. Tiesiog kreivų veidrodžių karalystė, ne kitaip.
Pedagogas, politikas Valentinas Stundys primena, kad, be antramečiavimo, yra ir kitų būdų paskatinti mokytis rimčiau ir dėti daugiau pastangų. Ir kai kurie jų Lietuvoje jau netrukus virs realybe: tarkime, nuo kitų metų pavasario lemtingi taps vadinamieji PUPP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai) – tai reiškia, jeigu dešimtokas per juos negaus keturių ar daugiau balų, negalės pereiti į vienuoliktą klasę. Ir jokių išimčių. Pagal ankstesnių metų duomenis matyti, kad šis slenkstis bus rimtas išbandymas kone 25 proc. dešimtokų, o 10 proc. jų net ir po pakartotinių perlaikymų gali jo neperžengti. Viliamasi, kad mokinius tai labai stipriai motyvuos ir vers stengtis devintoje ir dešimtoje klasėse. Bet iš tikro pokyčių tai duos tik tokiu atveju, jeigu nemotyvuotieji ir neįgiję pagrindų iš tikrųjų nepateks į vienuoliktą klasę. Nes kol kas girdėti pranešimų, esą dėl mokinio krepšelio mokyklos nepažangiuosius visaip stengsis ištempti, kad tik jie per patikrinimus gautų nors kokius teigiamus įvertinimus.